Apžvalga: Red Hot Chilli Peppers @ Žalgirio Arena
We have one Australian, two Americans and one crazy Lithuanian!
Aš nebūčiau aš, jei nebrūkštelčiau poros žodžių apie didelį koncertą, kuriame buvau. Šį kartą, tai Red Hot’ai, kurie koncertavo Kaune praėjusį savaitgalį.
Pirmiausia, tai reikia pabrėžti, kad diena koncertui išpuolė ne kažin kokia. Ne tai, kad ji būtų labai dargana, tiesiog termometrai rodė 34 laipsnius ir iškišus nosį laukant, taip ir norėjosi grįžti atgal. Tokią dieną jei ir leisti, tai ne kur kitur, o prie vandens telkinio. Tokia karšta atmosfera tikrai nevilioja tūnoti uždaroje patalpoje, kartu su milžiniška minia. Judant link Žalgirio Arenos ir pamačius, kiek žmonių lūkuriuoja prie jos, taip ir kilo mintis, kad jei teks ilgai laukti, tai atsiduosiu pagundai ir nubėgsiu iki netoliese tekančios upės.
Tačiau to neprireikė, į salę patekom ganėtinai gretai ir net gal kiek keistokai. Tiesiog prie šalia lūkuriuojančios eilutės, kuri judėjo išties lėtai, pastebėjau beveik nieko neveikiantį apsauginį ir priėjus paklausi ar galėtų įleisti, jis tuoj pat mus praleido, kas buvo kiek juokinga gal per metrą lūkuriuojančių žmonių atžvilgiu.
Ir tada padariau vieną esminę klaidą. Viduje buvo kiek vėsiau nei lauke ir pamatęs žmonių sambrūdį šalia bariuko, pagalvojau, kad užtruksiu per nelyg ilgai ir gėrimų nepirkau. Durnius, pagalvojau už kokios valandos :j
Salė gan sparčiai pildėsi ir ėmė jaustis, kad temperatūra kyla. Prasidėjus apšildančios grupės The Vaccines pasirodymui žmonių salėje prisirinko tiek, kad net salės gale, stovimose vietose buvo tikrai ganėtinai ankšta, o temperatūra užkilo tiek, kad stovint ramiai galėjai atrodyti lyg nubėgęs 10km. Kaip vėliau sužinojau, tai tą vakarą į koncertinę areną susibūriavo apie 15 tūkstančių žmonių, panorusių pasiklausyti Pepper’ių.
Britai deja savo pasirodymu didelio įspūdžio nepadarė. Nors jų indie rock muzika ir nebuvo prasta ir pirmosios rock’n'roll’inio trankumo turinčios dainos judino iš vietos, tačiau greitai buvo galima pastebėti, kad viena daina po kitos, dainos darosi per nelyg panašios ir greitai ėmė atsibosti.
Na ir viskas. Užgęso šviesos, pakilo triukšmas ir prasidėjus pirmiesiems akordams prasidėjo masinis šokinėjimas, klykimas, trypimas ir skanduotės „Antanai, Antanai”. Galima pasidžiaugti, kad nors tai ir yra naujojo albumo pristatymo turas, tačiau grupė nevengė groti ir hit’ais tapusių klasikinių savo dainų iš Stadium Arcardium, bei kitų albumų. Užgrojus kiekvienai žymesniai dainai, lietuvaičiai tiesiog šėlo ir kai kurias dainas vieningai išdainavo kartu. Retai kada pamatysi tokį vaizdą ir apėmė nuostabus vieningumo jausmas. Labiausiai tai pasijuto per Under The Bridge. Ištrauka iš šio momento:
Ko gero įspūdingiausias renginio momentas, kai antroje koncerto pusėje muzikantai nulipo nuo scenos. Tik pailsėjimui, tačiau arena pradėjo taip ožti, kad buvo galima pasijusti esant milijoninėj auditorijoje. Triukšmas nė kiek nesiliovė bent 5-tą minučių, po kurios muzikantai vienas po kito ėmė grįžti į sceną. Pradžioje būgnininkas, kuris su padedančiu kolega, atliko nuostabų būgnų pasirodymą, tiek ir gitartistas Flea, su mėlynais plaukais, kuris iki savo gitaros nužygiavo stovėdamas ant rankų. Minios skleidžiami decibelai nuo to tik dar labiau užkilo.
Visas šis nuostabus koncertas buvo užbaigtas taipogi itin gerai. Grojant dainai Give it away, ekranuose buvo rodomos koncerto dalyvių nuotraukos, padarytos dar prieš renginį. Iš vis, kas liečia koncerto vizualizacijas – viskas buvo atlikta tikrai profesionaliai. Nuo meniškų animacijų ar savo pozicijas keičiančių ekranų iki kameros darbo, bei grafinių efektų naudojamų ant pasirodymo video transliacijų. Originalu ir suveikė gerokai geriau, nei įprastas koncerto transliavimas dideliuose ekranuose. Šį kartą į ekranus buvo įdomu pažvilgčioti ir žmonėm, kurie kuo puikiausiai matė sceną.
Jei bandyti ieškoti priekabių, tai galėčiau įvardinti dvi. Pirmiausia, tai renginio informacijoje niekur nebuvo kalbama apie apšildančią grupę. Tad britams muzikantams užlipus ant scenos, kai kurie žmonės, kiek susimaišė ir nesuprato kas gi groja ant scenos. Na ir antra: nežinau ar kondicionieriai dirbo pilnu pajėgumu, tačiau stovimose zonose jų efekto praktiškai visiškai nesijuto. Ir tai buvo rimta problema, nes buvo taip sumautai karšta, kad visų maikutės lipo prie kūno ir ne vieną merginą vyrukai turėjo nešti lauk, nes gavusios šilumos smūgį jos tiesiog apalpdavo (pro mane pranešė net 4-turias). Ir būtent todėl koncertui pasibaigus žmonės skysčius gėrė vos ne litrais. Buteliukas po buteliuko.
Žinoma, dar būtų galima bandyti prikibti, kad nebuvo sugrotos kai kurios trokštamos dainos, kaip pvz Snow (Hey Oh) ar Scar Tissue, bet tai būtų kvailoka. Grupė ir taip atidavė savęs pakankamai – ypač tai matėsi iš gitaristų pusės, publika taipogi atidavė savęs kaip reikiant. Tai buvo vienas įsimintinas, geros nuotaikos ir pozityvumo vakaras, kuris atėmė tikrai nemažai jėgų, tačiau paliko tikrai gilius prisiminimus. Belieka sulaukti kitų susitikimų su šia daugiau nei 20-metį grojančia grupe.
Nuotraukas iš koncerto rasite čia.
loading...


