Neatsilik! Sek mus:

Apie Muzikos Virtuvę:

"Geriausios virtuvės – tos, kuriose tyliai skamba senos dainos, o vynas ir dūmai nesibaigia iki ryto."

Kokybiškos miesto muzikos metraštis, neribojantis savęs stiliais, tendencijomis ar madomis.

Klausykite kuo įvairesnės ir kokybiškesnės muzikos!

Anthony Fantano – To Pimp A Butterfly (ALBUM REVIEW)

f24

Vienas mano labiausiai gerbiamų muzikos apžvalgininkų yra , tinklaraščio The Needle Drop įkurėjas. Tai žmogus, su kurio nuomone galbūt ne visada sutiksite, tačiau reikia pripažinti, kad namų darbus šis vyrukas išties atlieka ir įdeda nemažai savų, originalių minčių, įžvalgų apie albumą ir argumentuoti ir vokaliai pagrįsti savo nuomonę šis žmogus moka kaip niekas kitas. Žiūrint jo review’us išgirsite tai apie ką patys net nebuvote pagalvoję, o jei ir buvote, tai jis išsireikš taip dailiai, aiškiai ir tiksliai, kaip jums tiesiog nebūtų pavykę. Ir būtent tai jo apžvalgas iškelia daug aukščiau kitų, kuriose dažniausiai tiesiog aprašomas albumas ir surandami keli aspektai, prie kurių prisikabinama ir duodamas įvertinimas. Tokios apžvalgos tiesiog nesukuria jokios vertės. Apie Anthony, nors jo nuomonės ir yra labai asmeninės, to pasakyti negalima.

Taigi, pasirodžius Kendrick’o naujausiam albumui, porą kartų jį perklausiau, susidariau nuomonę ir kantriai laukiau, kada šis apžvalgininkas atliks savo darbą. Ir sulaukti tikrai vertėjo: 6 pilni lapai pastabų ir daugiau, nei 20 minučių trukmės video apžvalga, kuria nekantrauju pasidalinti su jumis.

Žinau daugumos jūsų nuomonę apie tai, kad albumas neturi banger’ių, neskamba smagiai ar kietai, kad pavienės dainos “nekabina” ir jų, perpildytų chaotišku jazz’u ir funk’u savo playliste pasilikti nesinori. Jei atvirai, nemažai albumo dainų perklausęs, nepasilikau ir aš. Bet žinot ką? Vien tai, kad atlikėjo naujas albumas pritraukia ir priverčia jį perklausyti absoliučiai visus, kas bent kiek domisi hip-hop’u, bei sukelia dideles diskusijas, kuriose žmonės diskutuoja apie tai, kodėl šis albumas patiko, yra svarbus, ar nesiklauso, jau daug parodo apie atlikėjo statusą. Ir reikia pripažinti, kad ypač didelis respectas vienam pagrindinių šių dienų reperių už tai, kad neina taip dažniai pasirenkamu lengviausiu keliu ir nesinaudoja savo įgytu statusu, kad kepti lengvas, formulines dainas, party track’us ir uždirbti krūvas lengvų pinigų. Atlikėjas išliko tikras ir siekiantis savų tikslų, bandantis pasakyti tą žinutę, kurią jis mano esant privaloma pasakyti. Būnant jo padėtyje leisti konceptualų, idėjinį albumą, persmelktą eklekticizmo ir lyricizmo ir kurį reikia klausyti ne po vieną dainą, o kaip visumą, buvo gan didelis iššūkis, rizikinga, tačiau tai atsipirko su kaupu. Albumas tapo atskira, unikalia patirtimi, o Kendrick’as lyrine prasme yra absoliučiai kitoje lygoje, nei bet kuris populiarusis MC. Jo dainose nerasite svaičiojimo apie tai, koks jis geresnis už kitus, apie materialines vertybe ar pasilinksminimus, kas yra trys kertinės repo temos. Kiekviena albumo daina turi savo vietą, savo mintį, kurią perkąsti reikia albumą klausyti ir dainų žodžius skaityti ne vieną kartą.

Nors albumas tikrai ne tas, kuris užimtų svarbią vietą mūsų kasdieniniuose grojaraščiuose, tačiau tai yra itin svarbus, būtent į black community orientuotas albumas, nuo pradžios iki pabaigos išlaikantis vientisumą. Šis albumas parodo, kad muzika ne tik gali, bet ir turi būti daugiau, nei pasilinksminimų fonas. Ir tai yra daugiau, nei tiesiog dar vienas eilinis rap’o albumas. Kanye labai stengiasi, kad jo darbai būtų priimami, kaip menas, o ne kaip muzika. Kendrickas tai tiesiog padarė. Tokie darbai yra svarbi ir tikrų tikriausia meno forma ir įeina į muzikos istoriją.

Fantano pavadino šį albumą tokiu, kuris tampa benchmarku ir su kuriuo lygininami visi kiti, po jo pasirodę albumai. Ir jis būtent toks ir bus, net ir nepaisant to ar jis jums, pripratusiems prie klasikinių boombap’inių, hustlinių arba populiariųjų trapinių ar catchy beat’ų patiko ar ne. Nėra nieko blogo, jei albumas jums atrodo fuflo. Jums taip pat gali nepatikti ir Beethoven’as, tačiau pripažinti muzikinį gebėjimą – vertėtų.

Do you believe in me? Are you deceiving me?
Could I let you down easily, is your heart where it need to be?
Is your smile on permanent? Is your vow on lifetime?
Would you know where the sermon is if I died in this next line?
If I’m tried in a court of law, if the industry cut me off
If the government want me dead, plant cocaine in my car
Would you judge me a drug kid or see me as K. Lamar

“The caterpillar is a prisoner to the streets that conceived it
Its only job is to eat or consume everything around it, in order to protect itself from this mad city
While consuming its environment the caterpillar begins to notice ways to survive
One thing it noticed is how much the world shuns him, but praises the butterfly
The butterfly represents the talent, the thoughtfulness, and the beauty within the caterpillar
But having a harsh outlook on life the caterpillar sees the butterfly as weak and figures out a way to pimp it to his own benefits
Already surrounded by this mad city the caterpillar goes to work on the cocoon which institutionalizes him
He can no longer see past his own thoughts
He’s trapped
When trapped inside these walls certain ideas start to take roots, such as going home, and bringing back new concepts to this mad city
The result?
Wings begin to emerge, breaking the cycle of feeling stagnant
Finally free, the butterfly sheds light on situations that the caterpillar never considered, ending the internal struggle
Although the butterfly and caterpillar are completely different, they are one and the same.”