Neatsilik! Sek mus:

Apie Muzikos Virtuvę:

"Geriausios virtuvės – tos, kuriose tyliai skamba senos dainos, o vynas ir dūmai nesibaigia iki ryto."

Kokybiškos miesto muzikos metraštis, neribojantis savęs stiliais, tendencijomis ar madomis.

Klausykite kuo įvairesnės ir kokybiškesnės muzikos!

Album: Eminem – The Marshall Mathers LP 2

eminem-the-marshall-mathers-lp-2-artwork

Kaip ir su visais didžiasiais albumais, taip ir ’o naujasis albumas nuleakintas į internetą iki oficialaus pasirodymo likus dar 6 dienoms. Žinoma, visi Stan’ai jau jį perklausė ir tiesą sakant turiu pripažinti, kad šį kartą leak’as gali puikiai pasitarnauti albumo pardavimuose. Ištikimi Em’o fanai po singlų išleidimo tapo labai pasimetę (Berzerk – keistokai skambantis tribute’as classical hip-hop’ui, Survival, bei Monster – popsovi radijui skirti kūriniai, Rap God – nelabai didelį repeat’o poreikį turintis track’as, kuriame Marshall’as lyriškai kalbant nutrūksta nuo grandinės), kūriniai kėlė dviprasmiškumo pojūtį, dvylipumą ir buvo sunku numanyti kokio albumo tikėtis. Dabar, po albumo leak’o internetą užplūdo emocijų bangos, kurių dauguma priima albumą gan pozityviai. Apie tai savo nuomonę ir lūkeščius apie albumą buvau išdėstęs dar tik pasirodžius Rap God’ui. Džiaugiuosi, kad bereikalo suabejojau Eminem’u ir jis proves me wrong.

Logiška, kad popsiniai, radio friendly kūriniai išleisti, kaip singlai, kiek įmanoma didesniam dėmesio patraukimui, o likęs albumas išties solidesnis, nėra toks overproduced, kupinas gerokai paprastesnių instrumentalų, kurie leidžia tiesiog susikoncentruoti į Em’o eilutes, labiau vertas dėmesio ir visai jau ne toks prastas, kaip kad atrodė in the first place. Nors albumą pavadinti nepriekaištingu taipogi nesiverčia liežuvis ir kaip ir reikėjo tikėtis tikrai nestoja koja kojon su originalu, tačiau reikia suprasti, kad antroji dalis ir neturėjo būti identiškas, toks pat, kaip originalioji dalis, vien tik senų dainų tęsiniai ir tiek. Pats Em’as interviu su Rolling Stones metu teigė, kad puikiai supranda atsakomybę, nešamą su tokiu pavadinimu, tačiau teigė, manąs turintis tinkamus track’us ir kad labiau apie vibe’ą ir nostalgiją, nei, kad direct tęsinys. Visgi kaip bebūtų Eminem’as tikrai nebėra toks koks buvo prieš 13 metų, damn, gi ir pats dabartinis rap’as toli gražu nebe toks pat, kaip prieš 13-iką metų. Albumas turi kelias old school feeling dainas, taipogi turi ir visiškai šiuolaikinio skambesio, kuris su senuoju albumu bendro turi nebent tematiką.
MMLP apibrėžė Marshall’o stilių ir jo vietą hip-hop’e ir albumą galima pavadinti atlikėjo autobiografija. MMLP2 taipogi autobiografija, tačiau apibrėžia koks yra dabartinis, jau visgi subrendęs, 41-erių Marshall’as. Ir kaip galima sakyti, kad tai nėra gražus tribute’as, back to his roots, kai gavome 7 minučių ilgio vienos iš labiausiai pripažintos dainos tęsinį ar flow, kuris vietomis skamba, tarsi tiesiogiai išluptas iš originalaus albumo?

Išvis bendrai paėmus albumas gavosi labai introspektyvinis, praktiškai apimantis visą Eminem’o kūrybą, visus iki šiol išleistus albumus: nuo tamsaus, pikto, kinematografišku žiaurumu garsėjančio Slim Shady, kandačio pop kultūrai (Evil Twin, Baby ), įkvėpimo (Survival ), atvirų (Legacy, Rhyme Or Reason ) ir tamsių, demoniškų istorijų (antra Bad Guy  pusė), sunkumai su šlove (The Monsters ), techniškumo (Rap God ) iki dainuojančio, kaip kažkada dainoje Hailey’s song  (Stronger Than I Was ) ir sukrečiančios baladės skirtos atsiprašyti savo mamos, kuri palieka tiesiog wow momentą (Headlights ). Ir nors albume yra ir tikrai visiškai crazy ass dainų (AssholeLove GameSo Far…), bet reikia pripažinti, kad Em’as išlieka originalus, rodo špygą visiems, kurie sakė, kad jis darosi nekūrybingas, tas pats Rap God  neskaitant “supersonic speed” su 97 žodžiais per 15 sekundžių (ar kitaip tariant po 6,5 žodžio per vieną sekundę!), daro dar didesnį įspūdį, kai supranti, kad kiekviena eilutė turi reference’us į ką nors kitką, o per šitiek metų atlikėjas tiek kartų keitė savo repavimo stilistikas, kad jo universalumas gali nebent tik stebinti.

Albumo didelė vertė ateina ir iš to, kad suvedami sąryšiai su pirmąja albumo dalimi: netikėtas Stan tęsinys, apdainuojantis jaunojo broliuką kerštą Eminem’ui, Burger King’o onion ring’ai, kuriuos Eminem’ui paduoda apspjautus, dainos Criminal  tęsiniu tampančiu skit’u Parking Lot, Kill You  call back’as  dainos So Much Better  pabaigoje (I’m just playin’ bitch. You know I love you ), užkliudytos senos senos temos, kaip Columbain’as, Lewinski, Insane Clown Posse beef’as ir t.t. Albumas grows on me su kiekvienu papildomu perklausimu. O geriausia tai, kad Eminem’as įkyriai neberėkia! Visumoje atlikėjo flow skamba tarsi naujojo Eminem’o ir klasikinio Slim Shady mišinys.

Apibendrinant – gavosi geras ir ganėtinai solidus, klausomas albumas, be abejonės vienas ryškesnių rap’o albumų šiais metais, išlaikantis tribute’ą originalui, kuriame net tie patys popsoviniai kūriniai bendrame kontekste skamba gerokai geriau ir nors prie universaliai pripažįstamų The Marshall Mathers LP, The Slim Shady LP  albumų ir nesilygiuoja, tačiau užima garbingą poziciją tiesiai už jų, išties pastebimai pralenkiant kitus albumus, kaip Encore, Relapse  ir kogero stoja itin arti ar panašiai su The Eminem Show, bei Recovery. Pamenu, kai pasirodė Star Wars Episode III, žmonės galbėjo, jog George Lucas nenumanė, kaip arti jis buvo prie tikrai šaunaus filmo, panašiai jaučiuosi ir dėl šio albumo. Tekstai, tematika, nuotaika yra vietoj, tereiktų truputis korekcijų ties kai kuriais instrumentalais,  mažumėle mažiau skiriamo dėmesio techniškam meistriškumui, o bendram muzikalumui, ir šis pilnas emocijų, kaip visada atviras, universalus, bei nustebinti suspėjantis albumas, pasiūlantis turinio ne tik radijuj, tačiau ir ištikimiems Stan’ams, galėtų tapti kvescionuojamas net ir dėl classic statuso. Tačiau, kaip bebūtų, jei perklausius MMLP2 sakote, kad čia ne Eminem’as, tai tada spėju, kad jūs niekada ir nesuprantot kas Marshall Mathers’as ir yra išvis.

Įvertinimas?

7,5

Puikus sugrįžimas į tinkamas vėžias po paklydimo nuo pat 2004-tųjų, tačiau visgi trūksta, kad albumas būtu klausomas non-stop ir tiesiog įsirėžtų vos ne mintinai į galvą. Dauguma dainų turi nuostabius tekstus, netikėtus žodžių žaismus ir puikų flow, tačiau bendras skambesys neužkabina, kaip kad turėtų užkabinti tikri hitai.

 

P.s. Nepamirškime, kad Deluxe versijoje, ne taip, kaip įprastinėje yra dar papildomi 5 kūriniai!

Baby, Desperation, Groundhog Day, Beautiful Pain, bei Wicked Ways.

“I got 99 problems and a bitch ain’t one, shes all 99 of them i need a machine gun”

 

“Fuck top 5 bitch, I’m top 4. And that includes biggie and pac whore. Got an evil twin so who the fuck do you think that 3rd and that 4th spots for?”

 

“Whose your daddy? /I don’t have one / My mother reproduced like a komodo dragon”

 

Visas pilnas albumas: